partinė tapatybė

partinė tapatybė statusas T sritis Politika apibrėžtis Ilgalaikis rinkėjo susisiejimas su tam tikra partija. Sąvoką pradėjo vartoti Mičigano universiteto mokyklos atstovai; ji tapo rinkėjų elgsenos teorijos ašimi. Pasak teorijos pradininko A. Campbello ir jo kolegų, partinės tapatybės tyrimai remiasi prielaida, kad daugelis žmonių sieja save su viena ar kita partija, šis tapatinimasis susijęs su rinkėjų nuostatomis ir veiksmais. Partinę tapatybę jie apibrėžė kaip psichologinį rinkėjo ryšį su „savo“ partija. Paprastai lemia rinkėjo pasirinkimą, už ką balsuoti per rinkimus; kartais pasirinkimą gali lemti trumpalaikiai veiksniai ir jis nesutampa su rinkėjo partine tapatybe. Ankstesni tyrinėtojai teigė, jog ši tapatybė susiformuoja vaikystėje ir vėliau gali pakisti tik ypatingais atvejais, kai pakinta asmens socialinis tapatumas. Jie pabrėžė emocinį, iracionalų partinės tapatybės dėmenį. Vėlesnėse studijose kartais traktuojama kaip nusiteikimas balsuoti už vieną ar kitą partiją, jis kyla iš ilgalaikio partijos veiklos vertinimo, t. y. pabrėžiamas pažintinis ir racionalus partinės tapatybės formavimosi aspektas. atitikmenys: angl. party identification ryšiai: susijęs terminas – rinkėjų elgsena